Kurpių g. 16

Senieji XVII a. pr. Kauno gatvių pavadinimai pasako kur kadaise gyventa smulkių miesto amatininkų – kailiadirbių, audėjų, puodžių, batsiuvių. Mokančiu už savo medinukus po du, keturis ar net dvylika lenkiškų auksinų per metus. Renčiami medinukai suko gatvės liemenį vienon ar kiton pusėn, bet neprilygo Vilniaus gatvės ar Rotušės aikštės mūrams. Ilgainiui, praturtėjusių giminaičių, buvo paleisti pavėjui dūmais ir pelenais. Jų vietoje radosi prabangūs, mūriniai namai su skliautuotais rūsiais -fabrikėliais. Su pirmame aukšte įrengtomis dirbtuvėmis, arbatinėmis, parduotuvėmis. Antrajame aukšte puošniomis šeimininkų svetainėmis, miegamaisiais, o mezonine – jaukūs butai nuomai. Ir gyventa čia taip, tarsi švęstum gyvenimą.
Dabar, po tiekos metų, Kurpių gatvėje senas nykstantis mūro kūnas dar bando atmerkti akis. Dar kirba jame keistas noras gyventi. Lyg saulė per bestogę erdvę dosniai lietų savo sietynų šviesą tam, kad čia vyktų linksma puota, kad skambėtų muzika. Kad dar būtų kam švęsti gyvenimą.